Kaip esi

O jei tik vasaros būtų
gyvenimas mūsų
tik saldumas ant pakraščiukų,
tik laiko sterblėj plūduriuojanti saulė,
kaip kiaušinio trynys
ryto bruzdesyje.

Jei tik manęs būtų daugiau,
kai kažkur trūksta,
mažiau, kai kažkam per daug,
teisingiau, kai kažkam skauda,
tyliau, kai kažkam per garsiai.

O jei tik vasaros tekėtų mūsų laiko krumpliais,
gal visai nustotume kautis
su žiema,
kai jos baigtųsi.

Vieną kartą juk
baigtis turėtų.

Jei tik nesapnuojam.

Jei tik staiga suprantam,
kad ne mums metas rinktis
metų laikus,
savastis, pripažinimą
ir visus vakarus,
kai bus gera.

Jei tik žinotumei,
kokių kartais būna gerų
žiemos vakarų.

Jei tik leistumei
būti sau,
kaip išeina.

Kaip esi.


2024 04 29 Loftas, namai. Paskaičius Ernesto Noreikos eilėraščių