Kažkas iš debesų kanceliarijos

Vasaros liūdesys
pavojingas

tik tiek
kiek pistoletas
.
.
.
šaudantis vandeniu
diena karšta kaip ugnis

smėliu pėdina
kažkas
iš debesų
ar kafkos kanceliarijos

spardo ir trypia
pakrantėje
smėlio pilis

esą pastatytas čia
be jokio leidimo

liepia
grąžinti į jūrą
geldelių kilnojamąjį turtą

iškelia įspėjamuosius ženklus -
čia draudžiama svajoti
kaip ir laidyti aitvarus
laidyti gerklę 

rinkti spalvotus nugludintus
akmenėlius

geltona juosta aptveria jūrą
į smėlį prikaišo
raudonų signalinių vėliavų

o po to pats
kad ims
šokinėti ant vienos kojos
kaip vaikas

bandydamas išsikratyti smėlį
iš lakuotų batų
lyg didelių vienviečių valtelių

ir tyliai
krykštauja

kutenamas kopų
smilčių