čia priėjo Marčėnas ir tarė

– jei gali nerašyti – tai nerašyk
aš geriau
už tave parašysiu

nereiks nervų gadintis
o kiek nemalonumų su tomis redakcijomis

popierizmas siaubingas
viešieji pirkimai
viešieji verkimai
viešieji tualetai

kam gadint šitiek popieriaus

juk tu myli medžius
medžiuose čiulba paukščiai
paukščiuose čiulba Dievas

saugok gamtą
vaikyti

miškai
gamina deguonį

anas skirtas
poetiniam įkvėpimui

jei oro nebūtum tai ką beįkvėptum
tuomet

čia jau sunku man suprasti visas metafizikas
tai jeigu tenka laukt įkvėpimo
gal geriau iš karto
paprašyti deguonies kaukės
ar plaučių ventiliacijos

kokią kovidinę lovą paversti poetine
ir mūzos lankys
kaip priklauso
per lankymo valandas

ne šiaip sau – kada užsimano

taip ir
šnekamės apie įkvėpimą
o apie iškvėpimą
nieko

nors galop atsargiai apsidairęs
pakužda gyvybiškai svarbią
informaciją

žinai būna kad
poetas gali rašyt
ir visai be jokio įkvėpimo
savo nemalonumui

ką jau čia
nuogirdomis nuleidžiu

po to įsidrąsinęs
šnipšteliu pusbalsiu

jeigu jau šitaip gali nekvėpuoti – tai nekvėpuok
aš giliau
už tave pakvėpuosiu