Prie kar... Tu... Vių

Aš kreivas užaugęs prie
Kartuvių tiesiai

Ir būna kabu
Kaip kabama būna
Uodegai nuo stogo nukarus
Pasišildant balta mėnesiena

Nuo ūsų tik ašara
Praikaitu būna nubėga

Ir jaukiai kaip mulkis knarkiu
Miegodamas keliauju į tolius
Nes pats taip toli nuo savęs
Per tuziną kilometrų nutolęs

Kasausi kai niežti tą vietą
Kur būna paklydusi po spinduliu
Bėgusiu siena

Aš tiesus užaugęs per kreivas

Kituose ieškau daugiau nei
Man gali pasiūlyt

Ir lieku prie kartuvių vienas