nusirašant nuo Marylos Rodovič
autobusai rieda apsiverkę
miesto gatvėmis
tarytum tuneliais labirinto
tik jie žino išėjimą
žmonės per lietų klaidžioja
kaip akli katinai
o autobusai priverkė
ištisus ežerus
šlapias asfaltas atspindi
jų kontūrus ir mintis
gatvių žibintai ant jo
demonstruoja dangaus kūnus
planetas ir neatpažintas žvaigždes
autobusai kaip kosminiai kūnai
rieda visatos labirintais
apsiverkę ir pasakoja
savo svajas