Tavo vardas - palaima mano ausims,
Tavo veidas - stebuklas mano akims,
Tavo siela - laisvė, neapčiuopiama ir nesuskaičiuojama,
Tavo lūpos, ant manųjų, tai gurkšnis, šalto ir gaivaus, vandens iš jaunystės šaltinio.
Tavo meilė kaip viltis - tvirta ir nepažeidžiama.
Ir aš tardama tavo vardą, matydama tavo veidą stoviu išsišiepusi kaip maža mergaitė,
Ir kaip mūsų sielos maišosi viena su kita, kaip mūsų lūpos sutaria kaip kalnai ir dangus, baltas ir šviesus, taip aš esu laisva ir pilna jaunystės, dėka tavęs,
Ir kai švelniai, bijodamas, kad prabus dvasios, pavydžios ir kandžios, kurios atims šią akimirką, tari „Aš tave myliu“, tada aš jaučiuosi tvirta ir nepažeidžiama tavo glėbyje.