*013404262024

Dabar tie kurie kalba vien iš įpročio tegu tyli ir skaito.

Gyvenimas yra slėpinys,
kurio nėra būdų išmokti perskaityti.
Mes gimstame su pilnu gyvenimo pažinimu,
kaip gimė vaikas, kuriam teko nulieti varpą Tarkovskio filme.
Kitaip sakant - žmogus gimsta su įgimta atjauta
kas yra tvarka. To neišmoksi. Tačiau tai nereiškia,
kad neįmanoma išgirsti dar nenulieto varpo.

Tai menas.

Menininkas mato vizijas. Ir tai nėra apsireiškusios
abstrakcijos, kurios neturi jokios prasmės.
Menininkas mato vizijas - kurias galime pavadinti ateitimi.
Tai yra kelias, kurį nevisada įmanoma sekti akim -
kelią reikia jausti širdimi, dūšia, protu.

atėjau čia tam, kad pasidalinčiau, tuo ką supratau:
spręsdamas gyvenimo slėpinį - radau šokį.
Kaip ritualą iš pradžios grįžti į pradžią.
Kaip ritualą keliauti ratu.
sakau, kad ornamentas turi pradžią ir tada
kartojasi, tol kol tampa pilnas - išbaigtas.
Tik tada galima eiti prie kito ornamento,
arba leistis į šio gilesnius sluoksnius.

Pradėjus permainų knygos burtus - svarbu
skaičiuoti viską, nes visatoje nėra atsitiktinumų,
yra tik įvykiai, kuriuos nuspėti esame per maži.
kai pametama moneta arba pagaliukas - tai nereiškia,
kad visata praleido progą tarti savo žodį.
Tai reiškia, kad svarbu atkreipti dėmesį -
kada moneta ar pagaliukas išslydo iš rankų -
nes būtent tai gali būti pagrindinė žinutė spėjant ateitį.

Šiandien visą dieną miegojau, kad viduje būtų bloga,
tam, kad atėjus čia galėčiau pasakyti, tai su kuo pats
nesugebu susitaikyti.

Šokis yra būti žmogumi.
Vizija parodo tai ko trūksta drobėje.
žodis. daug žodžių pasaulyje, tačiau
ar jais galime atsakyti į klausimus,
kurie mums neduoda ramybės?

skaičiau knygas ir jos suteikė vizijas kelio,
kuriuo vistiek reikia eiti.
gyvenimas yra kančia. reikia išmokti kęsti.
tik tas kuris susitaiko su nepasitenkinimu -
gali pagaliau tapti patenkintas.
bet ar tai reiškia mirtį? - Nebūtinai.

Gyvenimas. Aš nežinau ką mes čia veikiam.
ir gal kiek gaila tiek iššvaistyto laiko.
tačiau, kol gaila, tol negali susitaikyti su nepasitenkinimu.

Man rūpi tai kas dedasi su mano žmonių gyvenimu.
todėl ieškau būdo jiems pasakyti, kad atsakymo nėra.
Jį būtina rasti patiems. Ir ko rasti nėra. Reikia rasti būdą tai suprasti.
ir būdo nėra. Reikia išmokti būti. Nėra ko išmokti - mes gimėme mokėdami... bet kodėl mes esame čia?

-Šokti.

aš sakau šokti, nes tai yra veiksmas, kuris atskleidžia valią būti gyvam.
valia būti gyvu - yra jėga, kurią nugalės mirtis - kai ateis laikas - savaime. su tuo nėra ko pyktis. Mirtis, mirtis nėra pasirinkimas taip pat kaip ir gyvenimas. Mirtis ir gyvenimas yra du garantuoti dalykai, kurie nejuda. Axis mundi, kurio tiek metų ieškojau. Mirtis ir gimimas.
Aš netikiu dievu ir prasme. Netikiu niekuo prieš šį pasaulį - netikiu, niekuo už šio pasaulio. Mes esame tik čia ir nesvarbu, kas yra kitoje pusėje. Išties mūsų nėra - jeigu taip mąstyti paprasčiau. Todėl labai svarbu šokti savo laike ir savo vietoje.

tai pasakius aplanko ramybė, nebeskauda galvos ir nekyla spaudimas.
noriu ramybės. Pavargau kovoti, ir jeigu skaitote tai- manau suprantate, kad tą nesusitaikymą su realybę nešuosi čia jau daugelį metų. Ir čia nėra ta vieta kur kovoju su gyvenimu, čia ta vieta kur ateinu pamėginti jį supratęs sudėti į žodžius. Pavargau. Bet gal viskas su tuo gerai.

Labanakt.