Išeina metai

Išeina mano metai
Taip trumpai paviešėję.
Išeisiu – paliksiu, kas ne mano,
Nes savo nieko žemėj toj,
Aš neturėjau.
Išseko, numelioruota metų, -
Gyvenimo upė;
Su liūdesiu žiūriu į jos pradžią;
Man skirtą laiką suskaičiuoja gegutė,
Primindama:
„Tu čia tik svečias
Laikas baigti jau, viešėti.
Laikas pasitraukt nuo vaišių stalo“
Na, ir išeisiu.
Neprašykit pasilikti,
Išeisiu, kaip išeina juokdarys, -
Kurį išvarė nuogasis karalius.