Post scriptum

Tarp sudilusių laiko geležčių
dangaus paukščių taku be rodyklių
Atėjai šitą naštą panešti
Ir į žmogų mane suvystyti
Tik nuspausti,, reset,, ir užlaužti
Technokratinę žemės sistemą
Tu mokėjai nutildyti  audrą
Ir galėjai pravirkdyti sieną
Iškalbingas buvai-kalbėjai 
Eilėmis eilėse prie klausyklų 
čia kas antras alsuoja vėsą ir
narsesnis ragus atkišęs
Čia kiekvienas išpirkdavo nuodėmę
Iš kaimyno vogtais galvijais.
 
ir gyvenam visi nusinuodjię,
prie baslio prikalę MESIJĄ.