menesielaNepranyk, o Lakštingala mieloji,
Nenusinešk mano tikėjimo viltim
Savąjį lizdą susisuki pašonėj
Ir girdėki, kaip plaka širdis
Net kai atšiauriausia pūga čiulbėki
Neišvyki kiton šalin
Savo sidabriniu apdaru mane aprėpki
Kai grakščiai kris snaigės naktim
Štai, pagaliau prošvaistė
Išsilieja akvarele ankstyvą rytą
Mano viltie - lik ant mano pergamento širdies.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2024-02-08 11:14
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-08 19:30
Man tai lakštingalos gaila. Sniege, nakties pūgoj čiulbėti… sušals, mažutė… Net jei tai metafora - labai jau negailestinga.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |