O žmonių rūšie, aš tavimi labai nusivyliau! (Covid-19 išvados)

Praėjo jau beveik 4 metai nuo pirmųjų naujienų apie kažkokį naują virusą Kinijoje. Jau beveik 2 metai nuo paskutinių karantinų uždarymo. Kovido pandemija - jau istorija, kuri palietė mus visus. Kažkas sirgo, kažkas gal netgi neteko artimų žmonių. Tai buvo siaubinga, pasaulinė tragedija, sulyginama su karais savo aukų skaičiumi.

Ir dabar, žvelgiant atgal į viską kas vyko, galima pasidaryti kai kurias labai liūdnas ir karčias išvadas. Tiksliau, tos išvados neatsirado šiandien, jos pribrendo dar tada, pandemijos metu.

Ir išliko iki šiol, išliks turbūt visą gyvenimą. Sunku bus žiūrėti į žmones taip, kaip seniau. Nes žmonių rūšies elgesys masinio pavojaus akivaizdoje sukėlė tik gilų kartėlį ir mizantropišką nusivylimą.

Kažin ar bent pusė žmonių sureagavo į pavojų teisingai: teisingai devėjo kaukes, dezinfekavosi ką nors palietę už savo namų ribų, nesusitikinėjo su niekuo be būtino reikalo, atsiradus skiepams - skiepijosi. Gal mano aplinka nereprezentatyvi, bet sakyčiau, kad tokių buvo mažiau nei pusė.

Likusieji, o Dieve šventas... Kokių tik nesąmonių, kokių tik kliedesių, kokio tik absoliučiai nurauto elgesio neprisižiūrėjome. Ir labai dažnas atvejis, aišku - klaidų pilna, išprusimas 3 klasių ir 5 „kalidarių“, primityvi kalba kaip neseniai kalbėti pramokusių vaikučių, tuo daugiau medicinos ir virusologijos žinios kaip mokslų daktarų su bent poros dešimtmečių praktine patirtimi:

„Če žynokit nieko nera wyskas isigalwota netykekit nebukit awys!!! 1“

„Weriga netūri ka weikt prisigalwoja shudu kaškokiu“

„Waldže če spicelei dūsina ancnukeis“

„Nesidiekit ancnukis nebukit awis no ju myršta ne no kowydo!!! 1! 1“

„Karantynai ira leudes ikalinimui atymti laiswia“

„Če spicelei sugalwota byznis kad pardoti dauk ancnukiū“

„Tik letuwoi gali taip but nes če bauduwa (((“

„Noresiu ir susitikinesiu su HEBRA neušdraus waldzezmogei“

„Baltarūsijoi batka maladec sake traktorium gidit ir pirtim če protyngas wiras ne musu durnei“

„Rusu mokslininkai nustate kad myršta ne no šito gripuko bet ligoninei no gidimo ira jutubei wideo apie teisibe PLATINAM!!! 111“

„Skepai ira skirti zmoniu zhūdimui“

„Ira jutubei pakankamai infarmacijos rūsu kalba ape marmalo zhala ten prie vydijo ape ploksce zeme jeskokit“

„Skiepinimas ira cipawimas paskui padjunks penki GIE ir waldis jus reptilojdaj“

„Neymsiu wergo paso ir tikraj nesimarmaliosiu waldzezmogei ir motereusibe nepalenks laiswa mano dwase“

„Neyleido y kaboka be pišpasio GAIDZEI!!! (((“

„Ekspirimėntinis MARMALAS ira skyrtas sumazinti zemes papulecijei iki auksynio milijerdo senei wisur rasho domiekites nebukit zombei“

„Kaiminas susimarmalewo paskui boba jy paliko gakwojet sutapymas??? „

Na ir aišku, kovido pandemijos pradžioje, dalinimasis socialiniuose tinkluose Verygos nuotrauka su fanarais, kurią kažkas pafotošopino savo labai prastais skillsais. Vajetau, kaip šmaikštu! Koks humoras! Griūnu iš juoko, laikykit mane! Pradinėse klasėse, ir tai būdavo geresnio „jumaro“.

Kaip kokie neklaužados vaikučiai mokykloje, kur mokytojai yra tik durniai ir debilai, skirti „hebros“ pakankinimui. O mes gi nenorim, mums reikia dūkti, išdykauti ir visur ganytis kur pakliuvo, be jokios kontrolės. Pareigos kažkokios, atsakomybė? Ne, negirdėjau.

O taip, kai kurie rašė ir be klaidų, kalbėjo ir be mekenimo „eeee nu šitas gi nx, tipo, eeee... nū tas, marmalas bl“. Kai kurie ir gana gudria, sofistikuota kalba, savo bloguose ir video, tuo darydami masėms įspūdį, kad kažką daugiau išmano, turi slaptos informacijos kurią kažkas perdavė TIK JIEMS, ir aišku, eina prieš „marmalo sistemą ir skiepų mafiją“.

Nežinau, ar tokie suprato, kokį šėtono darbą daro. Ar jiems bent ateidavo į galvą, kad jais patikėję, mirs daugybė naivių žmonių, dėl savo neatsakingo elgesio pražudys savo artimuosius, ypač vyresnio amžiaus? Kyla esminis klausimas - jie tai darė nesuprasdami ką daro, ar sąmoningai?

Nes dezinformacijos sklaida ir masių klaidinimas, esant tokiai katastrofai, kai mūsų ir artimųjų saugumas priklauso nuo mūsų pačių saugojimosi ir veiksmų - moraline prasme, tai yra labai artima žudymui. Skleidi nesąmones kad „ancnukeis dūsina“ ar „genacydas marmalu“, kažkas tavimi patikėjo, užsikrėtė ir mirė - ta mirtis, labai didele dalimi, yra ant tavo sąžinės.

Taip veikia moralinė atsakomybė prieš sąžinę ir prieš Dievą. Ir labai gaila, kad už tokią kenkėjišką veiklą nebuvo kitokios - teisinės atsakomybės. Būtų mano valia - tokie veikėjai būtų baudžiami už mirtinai pavojingos dezinformacijos sklaidą.

Mano kuklia nuomone, daugelio valstybių įstatymai buvo ir vis dar yra per minkšti, jei leidžia tokio masinio pavojaus akivaizdoje kliedėti ką tik nori, be jokių juntamų pasekmių. Tai gerai, kol viskas ramu ir gerai - tada visos tos plokščios žemės, reptiloidai ir būsimi žmonijos genocidai yra tik „žodžio laisvės apraiškos“. Na tokios kiek įdomesnės, bet... Tebūnie, jei kažkam to reikia. Turi tam teisę.

Bet esant rimtai katastrofai, tas „alternatyvus mąstymas“ pradeda sabotuoti, griauti, naikinti tai, kas tuo metu yra būtina dėl mūsų visų saugumo. Ir ar tikrai labai gerai tokių sukrėtimų laikais (kalbu ne vien apie pandemijas) dezinformacijai leisti laisvai bujoti?

Kas dabar suskaičiuos, kiek kovido aukų galėjo likti gyvi, jeigu jų protai nebūtų užnuodyti tuo purvu, nuodais, mėšlu? Kiek pagyvenusių žmonių vis dar džiaugtųsi gyvenimu, jeigu jų artimieji nebūtų žiūrėję visokių kliedesių apie „skiepiNimo žalą ir įkalinimą karantYnais“?

O ką jau kalbėti apie valstybių galvas, kurie elgėsi pandemijos metu elgėsi absoliučiai neatsakingai ir nemokšiškai. Trumpo elgesys JAV pandemijos metu ir jo auksinė frazė „it is as it is“. Bolsonaro nesąmonės Brazilijoje, stabdant karantino įvedimą, o paskui žurnalistams paklausus apie tūkstančius mirčių: „na aš gi ne mesijas, ką aš galiu padaryti“. Lukašenkos žodiniai triedalai apie koronaviruso gydymą traktoriumi ir pirtimi iš viso yra verti memų.

Akivaizdžiai pasimatė aiškus faktas, kad daugybei žmonių yra nusispjauti į savo artimuosius. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, visada sąžiningai paisiau visų reikalavimų ne tik dėl savęs (nors aišku - dėl savęs irgi, man savo sveikata tikrai reikalinga), bet visų pirma - dėl savo artimųjų, ypač vyresnio amžiaus.

Nes kol dar nebuvo skiepų, jeigu savo neatsakingu aplaidžiu elgesiu būčiau jiems užnešęs virusą, ir jie neduok Dieve, būtų mirę - kaip po to ramiai gyventi su tokia kalte ant sąžinės? Tai būtų nenuplaunamas dalykas, kuris kankintų iki pat senatvės, ir kaip tikintis galiu pridėti - tikrai manau, kad tai neliktų nenubausta iš aukščiau.

Bet ar visi „apsisunkino“ tokiomis mintimis? Apsidairius aplinkui, panašu kad ne. Ir iš karto kyla klausimas - kas tokiems žmonėms yra su sąžine, jiems bent kažkiek rūpi jų artimieji? Nes kartais pagal elgesį susidarydavo įspūdis, kad daug kam tikrai dzin, gyvens tie pagyvenę seneliai ar tėvai, ar ne. „Mirs tie, kurie turi mirti“ - realiai esu išgirdęs tokią frazę!

O gal kai kuriems (labai tikiuosi, kad tik vienetams, nedidelei mažumai - na, gal naiviai, bet tikiuosi), tas „gripukas“ būtų tik labai patogiai pasitaikiusi proga savo artimuosius nudaigoti? Na, kad nezyztų, ir dar palikimą gauti puikus šansas. Ar negalėjo būti taip? Labai tikiuosi, kad klystu.

Ar sugeba dalis žmonių bent 3 žingsnius prognozuoti į priekį - mano veiksmai/neveikimas ir galimos to pasekmės? Nes toks jausmas, kad daug kas liko savieigai, atsitiktinumui. „Ai tai nieko mes čia nepakeisim“. Galėjot pakeisti! Buvo aiškūs saugumo reikalavimai, kurie gal ir ne su 100% garantija, bet tikrai galėjo sumažinti riziką tiek jums, tiek artimiesiems. Bet nieko nedarymas, matyt, pasirodė lengvesnis kelias.

Taigi, ši nesena pasaulinė katastrofa parodė daug. Kaip niekas kitas ryškiai ir bekompromisiškai iškėlė į viešumą „human nature“ problemas. Aišku, jos nėra naujos - visada taip buvo. Bet gal jau laikas jas spręsti? Nes panašu, kad civilizacija daug kam yra tik varžantys rėmai, neleidžiantys „elgtis kaip nori“. Nors tas elgesys ir akivaizdžiai veda į destrukciją.

Manau, labai daug kam šie dalykai pridėjo šiek tiek mizantropijos. Nes karčios tiesos pamiršti neįmanoma. Kartą pamačius - čia jau visam laikui.

Žmonės, aš LABAI jumis nusivyliau.