Apie laime gimti

Ar visi mes kartais pasvarstome, kodėl mums pasisekė, kodėl mes gavome tokia nuostabią likimo dovaną – gimti Lietuvoje. Prisipažinsiu, niekuomet dėl to ilgai nesusimąstydavau. Niekuomet man neatrodė, kad tai labai nuostabus dalykas, kad aš esu iš nedaugelio laimingųjų rato, kuriuos likimas paženklino palankumo ženklu.
Pagaliau supratau, koks aš laimingas perskaitęs šiuolaikinio prancūzų rašytojo Šmitto romaną „Bagdado Sindbadas“.
Yra šalys, kuriuose labai gerai gimti. Yra šalys, kuriose geriau visai negimti, arba gimti žymiai blogiau. Šalių, kuriose gimti labai gerai, yra palyginus nedaug. Tai visas Vakarų pasaulis, turiu omenyje vakarietiška civilizacija, kurią galima aptikti visose pasaulio kampeliuose. Tose šalyse yra gerbiamos žmogaus teisės ir visos kitos vakarietiškos vertybės. Mano manymu, Lietuva gana drąsiai gali save prie tokių priskirti.
Mes dažnai viskuo, kas pas mus vyksta ir kaip mus valdo, esame nepatenkinti. Tiesa, ne viskas pas mus gerai, daug ką reikėtų keisti. Aš ir pats gana ilgai žvalgiausi į praeitį, kuri, ypač mūsų nepriklausomybės laikų pradžioje, kai kuriais aspektais, dar atrodė gana patraukliai. Dabar  galiu pasakyti savo nuomonę, šiuolaikinis Lietuvos gyvenimas yra nepalyginimai geresnis.
Taip, mums buvo ir yra sunku, ypač turint tokius agresyviai protingus kaimynus pašonėje, bet mūsų gyvenimas vis gerėja, ir  sunku būtų išvardinti visus mūsų dabartinio gyvenimo pranašumus. Pirma: mes lietuviai, o ne tarybinė liaudis, kuriai privalu kalbėti rusiškai. Mes turime savo valstybę. Anksčiau mes valdžios žmonių bijojome, o dabar mes su jais bendraujame, kaip su lygiais, jie be galo nori mums patikti. Jie mums atrodo simpatiški, nedaug trūksta ir mes pradėsime juos mylėti... Jaučiame, kad ši valdžia nori pasirūpinti visais. Taip, mano gaunama pensija maža, bet jeigu ne mūsų medicina, manęs  jau koks dešimtmetis nebūtų. Net nepatogu darosi, kiek dėl manęs išleidžiama, kompensuojant vaistus ir atliekant įvairius tyrimus. Netgi nepatriotiška būtų taip gyventi, bet aš kaip žmogus turiu teisę gyventi, ir tą pagrindinę žmogaus teisę, man užtikrina mūsų medicina ir valstybė. Aš be galo esu dėkingas!..  Kaip nebūtų keista, visi tie kairuoliški lozungai pas mus taipogi įgyvendinami: pasakyčiau socializmo, o gal geriau būtų išsireikšti socialinių projektų lygmenyje
Kada, tais geraisiais laikais,  ką nors nemokamai maitino? Kas išlaikė bedarbius, kurie puikiai gali dirbti? Manęs niekas neįtikins, kad kai kurie už mane 50 metų  jaunesni žmonės niekur negali  įsidarbinti. Prisipažinsiu mano kapitalistinės santvarkos suvokimas buvo užstrigęs Č. Dikenso romanų lygmenyje.
Nepatenkintų bus visuomet, bet pamąstykime ar norėtume mes gimti Š Korėjoje, kai kuriuose arabų šalyse, ten kur klesti autoritariniai režimai ir nėra tokio supratimo kaip žmogaus teisės. Žmonės iš ten bėga, plaukia guminėmis valtimis per Viduržemio jūrą, ir vis vien mums neša savo  laukinį religinį gyvenimo būdą.
Taip, man gaila tų dabartinių Sindbadų, kurie išmeta savo šalių pasus, kad sunkiau juos būtų identifikuoti. Sunku įsivaizduoti jų kančias ir nuotykius, kaip jie nori tos vakarietiškos civilizacijos, daugiausiai materialinių gėrybių, o gyventi nori, kaip pas save namuose ir net mums primesti savo gyvenimo būdą. Tai ne emigrantai, tai okupantai, jiems nereikalingi nei mūsų įstatymai, nei mūsų papročiai, nes jų, atseit, teisingesni. Jie turi savo pasaulio supratimą  ir galbūt dėl mūsų žmogiškumo, kada nors  su mūsų civilizacija  susidoros.
Aš labai džiaugiuos, kad esu lietuvis ir gyvenu Lietuvoje. Tai net ne džiaugsmas – tai ramus įsitikinimas, kad su manimi nieko blogą nenutiks. Mes, Europos Sąjungoje, NATO, ir kad tik tas skydas nesubyrėtų iš vidaus.
O iš tiesų, jeigu paskaitysime vieną iš dykumoje parašytą knygą – tai ten rojus apibūdinamas, kaip vieta,  kurioje visų pirma teka upės, žaliuoja žolė, miškuose ir pelkėse knibžda įvairi gyvūnija, visur ideali švara, visi sotūs ir bet kada gali nusipirkti obuolių, kurių veislių  rojuje net ir nebuvo. Tik reikia negerti, nerūkyti, daug ir linksmai dirbti, tada ir viso kosmoso amžinąsis protas mums padės.