Saulė dar negereitai tekės

Mėnulio Delčia lopšinę Saulei dainuoja,
Saulė paskutinį sapną sapnuoja,
Žvaigždės vis mirkčioja juodame danguje -
Kur esu aš? Kokiam Visatos taške?..
Ėmiau viską, ką Lemtis lėmė –
Kūrėjas ne tik džiaugsmą, bet ir ašaras bėrė.
Atėjo tas metas – norėjau sustoti;
Kas buvo gera vėl pakartoti.
Kaip ištaisyti klaidas padarytas?
Jų niekaip neištrinsi, jos iš paskos ritas,
Pasiekia drakono nagais sielą,
Nemigos tinklu sugauna miegą
Ir jau nemiegosi likusią naktį -
Tas tinklas tampo  po praeitį.
Mėnulis nutiesė spindulį į mano langą -
Nesuprantu, kaip mane jis suranda...