prie 2 mažų staliukų sedėjo 3 žmonės ir aš, tarsi parazitas, uzurpavau jų erdvę, žinoma, prieš tai atsiklausęs, ir labai keista nuotaika, nes mintys jau visai kitos nei namie, nebesinori rašyti apie seksualuma ir mažus kūniškus erotiškus momentukus. O gal jis dar atsiras, nežinau, kol kas nėra tokio poreikio, nors nuotaika čia gera, vis dėlto šmc.
Daug žmonių po vienu architektūriniu stačiakampiu, kai kurie, atėję kartu, artimi, kiti lyg atskilę po vieną, turi dorotis su psichologiniu sunkumu, nelengva vienam tarp kitų artimų. Tokia gyvenimo eiga, tai yra natūralu, tačiau vistiek atrodo kad aš būdamas vienas, ne su kitu artimu objektu, patiriu kažkokį nesaugumą, neužtikrintumą, nors čia gal tik mano skausmai laisvesnio bendravimo link.
laikas parūkyt. 21;02
21: 09
Muzikos garsas banguoja ir žmonių garsai malasi aplinkui, atrodo negaliu susikaupti ir parašyti ko nors kas turėtų daugiau tekstūros, o gal ir nereikia?
Gyvenimo dinamika banguojanti ir aplinka mus veikia, todėl galbūt ir noro niekam rimtesniam nėra. Leidžiu tam jausmui būti, nebėgu nuo jo, pripažįstu jį.
Alus himalajai mano skrandyje, šaltas jo tekėjimas išvaiko blaivų protą, po truputį, nors dar yra gerųjų ląstelių, kurios atneš man išsigelbėjimą. Stalas išmargintas nežinomų kailinių gyvūnų raštais ar bent kažkuo panašiu, kažkuo lyg jūros kopos mediniame kontekste, tik šiektiek tamsiau ir lygiau, kaip takas vedantis prie jūros.
Kažkas irgi kalba apie jūrą, kažkam taip pat jos reikia, o man tai yra neišsiamemas gyvybės ir paslapties šaltinis, gamtos dydybės rodiklis, ne kalnai, dangus ar džiunglės, bet neaprėpiam jūra, jos gylis ir paslaptis.
Laikas antrai cigaretei 21: 19
21: 24
Aš pats esu jūros atitikmuo, kartais. Negaliu nustovėti ramiai, banguoju, linguoju, galbūt ir tam tikro medžio atitikmuo manyje randasi, ne veltui gamtos sutvėrimas aš esu.
Taip bėga gyvenimas, o aš iš paskos, arba jis mane vilkdamas sako nesustoti, nesustabarėti, kaip tam medžiui.
21: 29
nebesinori rašyti apie seksualumą,tuos mažus kūniškus momentukus.
kam "ir" juk tas pats,tik papildai savoką "seksualumas"
turi dorotis su psichologiniu sunkumu - dorotis su psichologiniais sunkumais - /be "turi"/
ne su kitu artimu objektu, /išmesk tai/
neišsiamemas gyvybės ir paslapties šaltinis, -neišsemiamas gyvybinės paslapties
gamtos didybės rodiklis /gal liudijimas/
Aš pats esu jūros atitikmuo, kartais. /šios pastraipos nevykusi sakinių stilistika
Aš pats esu kartais lyg jūra, negaliu nustovėti ramiai, banguoju, linguoju. Kartais jaučiuosi tartum medis manyje,juk ne veltui gamtos sutvėrimas esu, tad susilieju su ja.
Skaityti visada gerai. Bet nebūtinai tai padeda rašant. Norint rašyti geriau, reikia rašyti. Ir galbūt net įsiklausyti į kai kuriuos argumentuotus komentarus. Galbūt ir ne į visus visada. Bandykit paskaityt kitų rašykų kūrybos, ypač geriau vertintos. Bet, mano nuomone, svetainė - tokia pradinė mokykla tik. Dažnu atveju.
Ačiū jums už argumentuotą nuomonę. Pirmasis bandymas išlįsti iš spintos. Nors jau senokai išritau iš kiaušinio,mokykla buvo chaosas, suirutė ir nekenčiamiausia vieta, tai ta gramatika tokia tankiai banguojanti. Tikriausiai reikia daugiau literatūros paskaityti?
Ir aš manau, kad laisvai gali gyvuoti ir dienoraštinio stiliaus kūrinys, nebūtinai juk dienoraštis, jei rašoma pirmu asmeniu.
Taip, neišbaigta, trūksta kažkokios pabaigos, kažkas lyg ir turėtų įvykti dar, kažko tikiesi - o čia bac ir baigiasi niekuo. Man pradžioj pasirodė - lyg įžanga būtų.
Reikia geros redakcijos, sutvarkyt sakinių struktûrą, pagalvot, kur ko nereik. Na, bet ne 1, tikrai ne 1.
Yra neblogų užsikabinimų, gražių fragmentų...
Bet trūksta griežtesnio kryptingumo, jaučiasi, kad tekstas dar "neišnešiotas". Jau nekalbant apie perteklinius žodelyčius (MAŽŲ staliukų - jeigu staliukai, tai ir taip aišku, kad maži ir t.t.) ar gramatines klaidas, kurios nepuošia.
Beje, nesutinku su p. Žiliu van Gogu. Dienoraštis pats savaime nėra nei blogis, nei nuosprendis. Net romanų yra puikių, kurie parašyti dienoraščio stiliumi.
Tebūnie 3 avansu. Linkiu sėkmės Autoriui, tobulinant kūrinį.