Pilių miražas —
jūros bangos
Kaip tie laivai
sudužę kopų smėly
Mūsų pėdos žengia
susapnuotuose žemynuos
Aš lengvas vėjas kai papūsiu
Bures tavos krūtinės
Nakties ir lempų apsupty
Esi galingas aidas
Mana sustirusi širdie
It tūkstantis taifūnų kauksi
Nuramdyt niekas negalės
Bet būsi rytą paklusni
Tarsi tarp pirštų pienės pūkas
Ir kilsi debesuosna tokia rami
Kaip sauja saulės
Neišmatuojama gelmė tavųjų gintarų
Kurie gausybe akių
Į mane žvelgia
Nekaltai