Ateik, taurele, prie burnos arčiau

NEŠVENTA man,
kad ir Naujieji
taip įnirtingai beldžiasi, kad regis
greit langai suduš,
todėl štai būtent ir prašau –
nepykite, kas atsimint dar gebate
ir tie, kas jau užmiršę
nesvarbu dėl ko
net jeigu ir kapų žemelė
su antkapiais jau slegia.

NEŠVENTA man,
o jei kas sielą dar ramina
tai irgi ne bažnyčios su maldom.

Ateik, taurele, prie burnos arčiau,
man jau pačiam tave pasiekt ne taip ir lengva.
Nepatikėki tiems,
jog dėl kažko galėtum būti prakeikta. 
Kol kas dar vis tuščia
bet jau ir šitokią matydamas tikiu,
kad laiko šyptelėti dar pakaks... 
_____--------______--------

ŠIĄ DIENĄ
prieš 5 m.
(2018 m. Gruodis 31 d.)  ·
Pasidalinta su Jūsų draugai

... vėl beldžiu. Vis į duris,
bijodamas, kad jos neprasivertų,
tačiau nepaisant baimės, o vis tiek:
tuk – tuk! tuk– tuk! tuk – tuk!..
Matyt, kad pasibelsti
kažkodėl svarbiau.
Nurimsta angelai,
išrengę į kelionę nekasdienę,
kai supratimas paprastas,
o ir aiškesnis nei dangus – – –
Štai vėl regi, kaip nukrenta žvaigždė,
nepanorėjusi įvardinti savęs
Mete – Ooo – Ri –Tu.
ir suskauda, kad ne genys
(gimtų, žalių miškų margas genys) esu..
Galbūt taip ir todėl, jog supranti
kad kaip žmogaus
taip pat ne toks! – ne toks! – ne toks!
Aprimęs jau.
Sunkesnis negu vakar
(ar bent kada anksčiau),
Žiūri į saulę, o atrodo
dega žvakė...
Jau net nedaug svarbu
kas kaip galėtų būti,
kokia dalia ištiks gal šiandien, gal rytoj.
Jūs džiaugiatės – ir vėl Naujieji Metai!
Aš atsakau: man jų per daug.
Ir nemanau, kad reiktų melą iš savęs
lyg prakeiksmą burnoti:
– Dzievuliau, ačiŪŪŪ...

SVEIKINU VISUS SU NAUJAISIAIS IR BŪKIME SVEIKI IR GRAŽŪS. NEBŪTINAI PRIE TAURELĖS, BET ŠYPSENŲ NEPAGAILĖKIM...