Pravirkdei truputį mažą mergaitę,
Ji buvo kasytėm ilgom.
Ji nuėjo į pliažą,
Atsisėdo po beržu, ilgom.
Skaitė ji pasakas be galo,
Surado trumpučių eilių.
Rašo - Paulius paliktas be žado,
Baimėj tikojo slapčiom.
Laukė Jis mergaitės ant žirgo,
Atjosiančios ant šio,
Ilgais, švelnutėliais plaukais.
Bet jos visgi Jis nesulaukė,
Ji paskendo ežere, tyliais.