Kai audros lyg meilė
Pro šalį praeina,
Kai gesta lelijos baltumas dienoj,
Pažvelgus į ją širdim sielvartinga
Ir sniegas ištirpsta kaip skausmas raudoj,
Man norisi bėgti į pievą išpjautą,
Į mišką iš kirsta - - -
Ir griūti į smilgų neesamą gylį,
Ir pulti į medžių neesamą glėbį
Ir verkti –
Ir verkti,
Kai juokias minia išmintinga,
Ir juoktis – kai stebis minia nelaiminga
Suvokus – supratus
Pasaulyje NIEKĄ.
1978