paskutinis autobusas
nusivežė avietynus ir rudenį
žemėlapyje ieškau
išsapnuotos gatvės prie jūros
tuščių namų kurių languose
bangos ir vėjai gyvena
kur tuštumos niekam neskauda
ledo žiedai įsivėlė į plaukus
kitos snaigės ant delno užmigo
ištiesiu ranką į pilką dangų
tačiau ten nieko nėra
virš drebančių neapykantos tiltų
tolumoje gaudžia karo lėktuvas