sostinė kaip visuomet balta
ir čia galima ieškoti
baltos spalvos simbolių
galima įsivaizduoti
kaip Šventaragio slėnyje Gediminas
sapnavo geležinį vilką, kaip
Lizdeika blaškėsi po
sapnų ir simbolių pasaulį
kol rado atsakymą
o aš nežinojau ką veikti
nusprendžiau parūkyti
čia pat, prie bažnyčios
ir katedros aikštėje bėgiojančių vaikų
(kažkuris jų nusikeikė)
susimąsčiau apie ateinančią kartą
kuri kurs savo tvirtoves ir miestus
galbūt už žemės ribų
prasidėjo šventė – kažkur daužo būgną
jauodarūbė močiutė skuba į katedrą
kurioje tuoj prasidės mišios
prie mano kojų pelenais žaidžia vėjas