Naktie, naivi, kaip mažas vaikas
It trumpas ištrupėtas - tu
Tarp sapno ir tamsos tūnau
Kaip noras būt laimingu
O laimė pasirodo
Tik iškastruota laikrodžio gegutė
Ji glosto nugarą švelniai ramina
O pirštai tarsi medžių lajos
Migdo mano protą
Kad sau meluočiau
Ir kad dovana kurią rinkau tik tau
Ištikro būtų man pačiam
Ramybė


žiūrintis dangun






