Akrostichas

M ėlynuose ežero vandenyse
Y ra sala daugybės meldų apsupta
L elija skaisti čia pražysta nakčia
I š giliausių gelmių iškildama
U žgulęs irklus aš atplauksiu čia
T amsą išsklaidys mėnesienos šviesa
A š uždegsiu žibintą prieky valties tada
V ienuj vienas tyliai supsiuosi, nors aplinkui tamsa
E žero vilnyse nuplauta širdis mana
Ž ydruma alsuos padangė, auš aušra
Y ra nuostabioji lelija, tikrai yra
D angaus pagirdyta, požemio išmaitinta
R yto aušros nušviesta valktis tvirta
E žero bangose supsis lyg žaisdama spindinti lelija