Ar žinai, kas būna...

Ar žinai, kas būna, kai moteris myli vyrą?
Lyja, o žemė dykumoj paskęsta - ir nėra žodžių -
Tas jausmas nesutramdomas, ir netelpa į rėmus sakinių
Išgerti iki dugno, su saule bundantį, negyvą rytą.
Kai nesupranti minčių, kai jam nutilus, tyla nežudo,
Bet visgi verčia kentėti - o principai tylėti.
Bandai kažką kažkaip kažkur kitaip pradėti,
Ir suvoki tik moteris tegali vyrą taip mylėti.

---

Aš pasiklydau tarp minčių...
Kažkur likai tenai ir tu...
O taip norėčiau...
Jaust tave šalia...
Nemylintį...
Nemylimą...
Bet su manim drauge...
Tos mintys šaltos...
Tos mintys tuščios...
Kaip ir tie žodžiai...
Milijonai junginių...
Naktį aš stoviu...
Pasiklydus tarp minčių...
Žinau kažkur esi...
Kažkam sakai myliu...
Taip juodos ašaros...
Sausi taip skruostai...
Nėra  širdies...
Nėra jausmų...
Bet aš kažko...
Taip laukiu...
Laukiu...
Vis stoviu...
Vis neinu...
Galbūt tikiu...
Dar pasiklysi...
Tarp minčių ir tu...
Aš nežinau...
Kodėl širdis dejuoja...
Kodėl jai taip sunku...
Seniai jau nekartoju tavo vardo...
Ir vidurnakty pabudus...
Neieškau jau tavų delnų...
Galbūt tai lūpos...
Trokšta tavo bučinių...
Pajust tik skonį...
Galbūt tos rožės...
Kurios aš vis dar neturiu...