Grybų karalius

I.

Pulkas grybų susirinko,
Ir karalių sau išrinko,
Taip jau buvo, taip nutiko,
Kad juo tapo Baravykas.

Neturėjo jis daug turto,
Greit paseno ir apkurto,
Bet užtat kokia kepurė!
Nieks miške tokios neturi.

Jo dukra Baravykaitė,
Visų grybų karalaitė,
Dėl jos grožio galvą suko,
Raudonviršis ir Kelmutis

Jam per pietus karalaitė,
Snaudžiant skaitė pasakaitę,
O užmigęs jis sapnavo,
Kaip ant dviračio važiavo

Krepšyje į Valkininkus,
Ten močiutės susirinkę,
Grybus sūdė, marinavo,
Dzūkiškas dainas dainavo.

II.

Taip ir būtų jis gyvenęs,
Sukirmijęs ir pasenęs,
Bet jo brolis Raudonviršis,
Ėmė šaukt, -užpuolė širšės!

Gelbėkites kaip kas galit,
Kelkit miegantį karalių,
Bet karalius vos pabudęs,
Ėmė šaukt, -karalių žudo.

Griebė spyglį ir pakilo,
Gelbėti nuo širšių šilą,
Šaukia senas Bobausis -
Širšė man nukando ausį

Umedys ilgai nemąstęs,
Čiupo spyglį išgaląstą,
Ir nubėgo gint karaliaus,
Ne už dyką, už medalį

Strykt nuo kelmo Raudonviršis-
Aš kariauti nepamiršęs,
Ir su musėm kariavau,
Kada jaunas dar buvau.

Šilą grybai greit apsupo,
Žiūri pėdina meškutė,
Laižo leteną plaukuotą,
Žiūri, -grybų pripėduota.

Ei, jūs grybai baikit karą,
Širšės nieko jums nedaro,
Aš jų namą išardžiau,
Bet medaus ten neradau.

O po karo Raudonviršis,
Karalaitei pasipiršo,
Ąžuolyne po savaitės,
Vedė jis Baravykaitę.

Po vestuvių jiems netrukus,
Daug mažų baravykiukų
Jau bėgiojo po pušyną,
Gal karaliais bus, kas žino.