poezija

Jei svajos galėtų rašyti eiles
Jos niekad nepritrūktų žodžių.
Lyg vėjavaikiškos kaskados žaižaruotų
Tarp puslapių tarsi beržų spalvotų
Ir jos dainuotų.

Sirenos, glamonėtos nekaltų purslų,
Smalsautoją įtrauktų godžiai.
Dėl bučinio, prisunkto pažadais
Šis sektų tuščią juoką amžinai,
Naivus besotis.

Bet posmus audžia gijos iš kartėlio
Ir sakiniai iš mėlynų raidžių.
Poeto siela - nelygi, susiraukšlėjus,
Nes deramai šis jos neprižiūrėjo,
Bet kupina jausmų.