Ten

„Ten“
Ji man pasakojo, kad buvo ypatingame mieste. Nebepamenu pavadinimo. Ji pasakojo daug įspūdžių, o aš, kaip neišmanėlis, paklausiau, ar ten buvo švyturys. Ji tik nusijuokė. Tikriausiai ne. Bet ji pridūrė, kad vakarais sulodavo ten šuo, kuris šiaip niekada neloja. Kiekvieną vakarą, prieš gulant. Tris kartus. Dangus beveik toks pats, tik nėra mėnulio, kaip ir švyturio nėra. Bet ten labai gražu. Gražūs visi namai. Kartais nesuprasi kaime, ar mieste esi. Jautiesi taip, lyg gimęs ten. Kaip namuose.
Ji nusipirko ten, centrinėj miesto vaistinėj, tuos juodus akinius nuo saulės ir juodą kepurę nuo saulės su tamsiai rožiniu snapeliu. Sakė, kad kepurę man atiduos, nes jai ji per maža. Supratau, kad ji juokauja. Nesijuokiau aš. Galvą tik pasikasiau.
Žmonės ten saviti. Sėdėdavo ji kartais ir stebėdavo juos pro juodus akinius nuo saulės. Visur aplinkui solidžiai puošnios spalvos. Kaip ir žmonės. Jie visi spalvoti. Gali žiūrėti ir žiūrėti ir svarstyti, ar jie tikri. Jie kaip iš pasakos ar filmo. Šį kartą nieko nesakiau. Tik kreivai šypsojaus. Žiūrėjau į jos burną ir akis.
Ten daug muziejų. Visų nespėjo aplankyt. Bet kitą kartą, kai ten keliaus, ji pasiims mane kartu, mes aplankysim juos visus. Muziejus ir gatves visas aprodys. Ir kalnus ir namus. Ten labai gražiai pro langus šviečia. Ji klausė, ar nebijau lietaus. O aš paklausiau, ar ten lyja. Ji vėl nusijuokė, tikriausiai vėl iš nevilties.
Važiuosime ten traukiniu. Traukinius aš myliu. Galėčiau būti mašinistas. Važiuočiau aš su traukiniu, kol bėgiai pasibaigtų. Apsisukčiau ir į kitą bėgių pusę traukčiau. Aš rasčiau daugybę švyturių.
Pajutau, kad ji nutilo. Nusišypsojau vėl kreivai. Ar važiuosi ten su manimi mėlynių rinkti? Ji paklausė. Aš galvojau, kad mėlynių ten nėra. Jeigu gervuogės ten auga, turėtų ir mėlynės augti. Nemažai ten upių, ežerų, miškų. Gal net daugiau nei gatvių ar namų. Norėjau jos paklausti, ar ta vieta į Arizoną panaši. Tyliai atsidusau nuleidęs galvą.
O kokia kalba ten kalba? Ta pačia, kokia mes kalbam su tavim. Mėnulio? Galėsi ir mėnulio. Kad ir kokia kalba kalbėtum, tavęs vis tiek niekas niekad nesupras.
Norėčiau mėnulyje geležinkelį pastatyti. Dundėtų bėgiais mano traukinys. Kai sutikčiau ten nepažįstamąjį, pirštu rodyčiau į Žemę ir pasakočiau, kad žmonės ten saviti. Kaip iš pasakos ar filmo. Ten auga gervuogės ir mėlynės. Ten kartais lyja. Ten daug muziejų ir namų. Ten gyvena šuo. Jis suloja tik tris kartus vakare.