Tau nereikia bijoti,
kad gali prarasti mylimąjį,
kai jo nėra
nereikia bijoti kitų moterų
nemoteriškos savęs
nekantrybės išbandymų
ir juodų naktų,
kai jis kažkodėl neatsiliepia į skambutį.
Nereikia bijoti savo praeities demonų,
pramanytų ir tikrų -
nereikia gludinti santykio,
nereikia lankstumo,
lenkiantis kito link,
nereikia rinkti dovanų jam -
Kalėdoms
gimtadieniams
ir visoms kitoms šventėms,
kai jo nėra
nereikia jam aiškintis,
rašyti,
bendrauti,
apsimesti, kad kažko svarbaus nepamiršai,
kai nenori skaudinti savo tiesa
nereikia leistis
į ilgas istorijas apie save
ir savo gyvenimo užkaborius.
Kai jo nėra,
nereikia įsileisti nieko,
kam uždarei duris
ir pametei raktą.
Net to rakto ieškoti
eiti
nereikia.
Kai žiūri per kaminą
į debesies skiautelę,
paklydusią tavo svetainėje,
tau užvertus galvą
į saulėtą žemės paviršių -
ten - aukščiau
su tavo žiniomis
nežinomybėje,
be gebėjimo pranašauti ateitis,
ar lis, ar žaibuos, ar bučiuos dar,
ar ateis,
net jei ras užrakintas duris,
įlips per langą
tada
ar
nesitrauks
nuo
tavęs,
užvertusios galvą į tą kaminą.
Kol tu pagaliau pamatysi,
ko dabar nematai.
2023 08 06 Loftas. Namai. Grįžus iš JL Bebrusų, skaitant A. Cicėnaitės romaną “Anglų kalbos žodynas”