labanaktis

Man bloga ir negaliu užmigt, nes nepatogus man mano kūnas. Per kietos rankos ir nugara kreiva. Išėjau į lauką, pažiūrėjau į žvaigždes. Vysta mano rega, o dar tokia jauna aš. Per greit pasiduodu laikui, ilgai netempsiu, matyt. Nors dar norėčiau palaukt truputį. Tegul barsto gyvenimas duonos trupinius tol, kol žinosiu ką su jais daryt, į kurią ertmę susikišt. Į burną, į burną – tik gilyn. Nors nėra pas mane tos gilumos, viskas pasibaigia, nespėjus susitraukt mano stemplės raumenims. Ir taip liūdna, nežinau. Prisirinkau obuolių ir nuėjau pas karves. Pasirodo, ten ne karvės – jaučiai, nes tešmenų nėra. Nepaklausiau mamos, neleidau įsitempt lenciūgui, jautis pradėjo taršytis, apsuko metalinė virvė mano kojas ir viskas. Sutrypė mane ir tuos obuolius. Bet gyvulių gražios akys su ilgom blakstienom. Prisimenu, labai gaila buvo žiūrėt. Jautukas vis baidė ir baidė nuo savęs muses, talžė galvą į šonkaulius. Bet musės ir toliau gėrė jo ašaras, snarglius ir prakaitą. Jam sunkiau nei man, gulinčiai žolėj, nes mano kančia, bent jau turi prasmę. Kažką vis tiek ne taip padariau, tai dabar moku kainą. Dievas baudžia, matyt nuodemės buvo per didelės, kad man atleistų. O jautis – jis tik jautis. Visa savo esybe stengiasi, gaila nežino, kad ar aplipęs musėm, ar ne, anksčiau ar vėliau jis gulės mėsos gabalo pavidalu už stiklo. Vos ne kaip muziejuj, tik, kad pagarbos jam nulis. Kažkas lauke tyliai švilpia ir girdžiu kaip tolumoj važiuoja traukiniai. 7 kilometrai nuo stoties, o vis tiek girdisi. Aš nesiskundžiu – ramina kažkiek. Deja, nepakankamai. Nestojau į filosofija, stojau ten, kur žada duot stipendija. Kad nelikčiau skolinga, jau ir taip daug kainavau. Man gėda dėl savęs, dėl to, kokia buvau ir kokia būsiu. Bandau prisimint knygos pavadinimą, seniai ją skaičiau, nepabaigiau, norėčiau pabaigt. Keli žmonės ten pasakoja kažką. Prisimenu moteris buvo, kurios mama nuoga vaikščiodavo ir tai jai labai nepatikdavo, vaikystės trauma kažkokia ir t. t.. Dar mama meluodavo, kad serga vėžiu.  Kiti du pasakotojai vyrai. Vienas gal gydytojas?? Pavadinimas jos įdomus, du žodžiai, kurie prieštarauja vienas kitam, viršelis buvo žalsvas lyg.