Ką veikia šie nepažįstami žmonės ant mano blakstienų? Kodėl žodžiai suryja tylą ir nusižudo atsimušdami į sunkų orą?
Sumūryta viltim ir malda nuteisti save bei pusę tavęs.
Įjungiau lygintuvą ir nuėjau rašyti. Anksčiau mesdavau kaimynui į langą akmenį ir su džiaugsmu laukdavau. Pozityvios formos keičiasi.
Aplink užaugo ruduo, o toliau bus tik geriau. Naikinsim agresijas po ateivių kaukėm ir formuosim tautą. Marcinkevičius stebi mus riebaluotom akim.
Keistas žmogus nešukuotais plaukais ėjo pro mane. Kišenėje laikė saulę, kuri buvo jo kelrodė žvaigždė. Iš paprastų minčių jis pynė dangų, iš molio lipdė angelus. Nu ir vidutinybė.