Kaip nemylėt auksinės vasaros?

Karšta vasara į nugarą alsuoja,
Gėlės kelia žiedlapius aukštyn.
Čiulba ulba paukšteliai, sveikina rytą,
O nusagstytos pievos spalvingais žiedais!


Smėlio kopos banguoja, kaip jūra,
Linksmai linguoja, ošia girių alėjos,
O tais žaliais laukais, kloniais ir kalneliais,
Vien malonumas vaikščioti basomis!


Raudona rožė prie berželio glaudžias,
Tiesia žalius lapelius ir šnara pavėjui,
Kyla saulė vis aukščiau, švelniai bučiuoja...
„Kaip nemylėt auksinės vasaros kaitros? “


Kaip smagu pasėdėti po medžiu, be kalbų,
Be sunkių minčių, be problemų didžių.
Prisilietimas prie gamtos suteikia jėgų.
Tik čia siela randa ramybę ir paguodą!


Žemė svaigiai pakvimpa iš po šilto lietaus,
Koks giedras dangus, saulė debesys išblaškė,
Kaip skaisčiai raudonuoja prisirpusios uogos,
Ši vasara pilna žydėjimo ir margumo spalvų!



2023. 04. 17

Autorė - Viktorija Ladunė