AlioKLausomKodėl man taip patinka šita istorija - nežinau. Gal todėl, kad man patinka viskas, ką parašau, net jei ir gėda skaityt kartais (dažniausiu atveju).
Anekdotas apie barmeną.
1 dalis
Žodžiu, ateina į barą vyras. Delne gniaužia dešimties litų banknotą. Sako „Man alaus ir marinuotą kiaušą“. Sėdi ant tos aukštos, mandros kėdės, kojos tabaluoja, burna pražiota - vėpso į kabantį teliką. Žaidžia panatinaikos su kažkuo. Garso nėra - čia padorus baras, čia žmonės bendrauja vieni su kitais. Deja, dabar bare tik barmenas ir tas vyras, nesiorientuojantis aplinkoj. „Pagarsink“- „Niekas tau nieko negarsins. „ Diedas tik raudonuoja, stipriai pro nosį traukia orą, tėškia kiaušą į sieną, tyčia papila alų. „Bl*t... „ po to pagalvoja „... už alų tai sumokėjau, už vištos išperą irgi... „ Pradeda siurbt skystį nuo grindų, nuo savo marškinių. Nuo prekystalio. Barmenas žiūri dabar jau nebe į vyrą, o pakelia akis į teliką. Iš kišenės išsitraukia pultelį, pagarsina. Tada pastato stiklainį su marinuotais kiaušais taip, kad pasiektų ir diedas. Abu sėdi, mirko pirštus actu atsiduodančiame skysty ir žiūri. Broliška meilė, vyriška meilė.
2 dalis
Panotinaikos pralaimi 42: 68. „BL*T, nu ką tu darai? Mano močia geriau gindavosi, kai girtas tėvas grįždavo“ - rėkia diedas. Barmenas juokias, jam juokinga, nes... „Dabar labai vėlu ir reikėtų grįžt namo. Bet ne į savo namus, o aplankyt tėvo kapą. Sirutišky jo namai, Sirutišky jis ir užkastas. Ai... kažkada vėliau, dar yra laiko. Dabar darbų daug, kuras brangus, nenumirs niekas, jei nenuvažiuosiu, o ypač tėvas“ - barmenas užsigalvoja, bešluostydamas kriauklę.
„Davai, kraunies šmutkes ir eini iš čia“ -kreipiasi į mieląjį lankytoją. Barmenas žinojo, kad jei dar bent 3 minutes bus vienoj patalpoj su tuo latru - nusižudys. Keista, bet diedas sureagavo pakankamai normaliai. Suskambėjo durų varpelis - dabar barmenijus vienas. Išjungė teliką - įsijungė radiją.
„O AŠ TAIP MYLIU, AŠ TAIP MYLIU, PRIEŠ ŠITĄ JAUSMĄ MEILĖ - TIK AIDAS TOLIMO GRIAUSTINIO“ - daina iškart sunervino, nes... nepažinos jis tokios meilės.
Su*ista Hiperbolė, su*istas radijas, su*istas darbas, su*istas aš, viskas.
3 dalis
Vieną kartą gyveno vyras iš baro. Jo vardo kilmė labai įdomi. Kažkada, žodžiu, žiūrėjau lenkų filmą „Noz w wodzie“ ir ten pasakė žodį „baran“, kas į lt kalbą išvertus reiškia avį. Ir aš parašiau tokiam draugui ir jis pasakė, kad varo „baran“, tai ir skiriu šitą istoriją draugui, seniai matytam, seniai girdėtam. Nu bet mažiau apie vardus ir apie draugus, daugiau apie poną iš baro (baro darbuotoją). Barmenui patiko jo darbas. Jis buvo įstaigos šeimininkas, tai reiškė, jog jam priklausė visas pasaulis. Jis buvo atsakingas už televizoriaus pagarsinimą ar kanalo perjungimą, už klientų aptarnavimą ir galėjo rūkyt viduj (to daryt niekas daugiau negalėjo). Alų skiesdavo, degtinę skiesdavo, sultis skiesdavo, grąžą skiesdavo (jei būdavo palanki proga). Turėjo jis ūsiukus (taip rašau, nes man patinka vyrai su ūsais, leiskit man gyvent) ir lakuodavosi kojų nagus. Gyveno Šeškinėj (buvau Vilniuj penkis kartus ir tai vienintelis rajonas kurio pavadinimą prisimenu), mažam, vieno kambario butely, su vaizdu į garažus. Gyvenimas viršuj jam patiko, penktas aukštas leido matyt viską. Dar viršus jam patiko, nes patiko galia. Jautėsi stiprus, spjaudydavo į vaikus ir senas babules. Kodėl? Nes galėjo. Galia stiprybė, galia gale stipru, ant viršaus gerai. Deja, kai norėdavo nueit į Rimi nusipirkt faršo ir marinuotų kiaušų reikėdavo lipt laiptais žemyn... Žemai nebegerai ponui barmenui. Su kiekvienu aukštu smukdavo jo pasitikėjimas, savivertė, trumpėjo ūsai ir gilėjo raukšlės. Eidavo jis tuo šaligatviu Rimi link ir bijojo, kad kažkas skreplį paleis į jį. Pone barmene, bet jūs ir buvot tos burnos išskyros nusileidusios, išsitaškiusios ant grindinio.
4 dalis
Barmenas supranta, kad namie jis nebe barmenas. O tada kas? Jis manė, kad visada bus toks, kad nekeis savo veido, rūbų, radijos batareikų ir t. t. Bet dabar jis stovi prieš veidrodį ir prisimena, kaip kažkada seniai tėvas pasisodino jį ant kelių ir jie kartu valgė vyšnias. Rūgščias, karčias, raudonas vyšnias. Barmenas ir dabar jų porą suvalgytų, gal net ir keturias ar penkias. Atsisėstų ant kelių, tėvo kelių ir bandytų kuo ilgiau nekvėpuot deguonimi, kad užuostų tik tėtės kvapą. Bet dabar barmenas eina keliu, greitkeliu, parko takeliu. Eina prieš veidrodį, eina į veidrodį, skutas ūsus, skutas rankas ir kojas. Ar jis barmenas? Taip ir dabar barmenas eina į balkoną. Jaučia kaip vėjas darko jo kūną, muša jį iš visų pusių, o tada pakšteli į skruostą. Vėjas jį myli. Balkone smagu, barmenas šypsos ir žiūri žemyn. Penktas aukštas ne taip ir aukštai. Atrodo aukštai tik todėl, kad aukščiau jis nėra buvęs. 5 daugiabučio aukštai - tiek jis tevertas. Tokia jo pasaulio amplitudė. Aukščiau net vėjas nėra buvęs, tik barmenui taip sekas.
5 dalis
Barmenas žodžių nebemoka. Stovi bare, už užrakintų durų ir niekam nereikia, kad jos būtų atrakintos. Šviesa išjungta - taupom elektrą. Šilto vandens nėra - taupom šiltą vandenį. Tiesiog vandens nėra - taupom tiesiog vandenį. Radijas eina, groja, dainuoja - bent jam smagu. Ačiū dievui, ne Hiperbolė. Barmenas nori valgyt ir būt mylimu. Jam truputį liūdna, tik truputį. Šiandien baro vyro - barmeno - gimtadienis. Tik jo vienintelio, nes niekas daugiau apie šią šventę nežino. Norėtųsi užpūst žvakes, suvalgyt torto iš Rimi. Žvakės, žvakės... Viskas primena neaplankytą, žliūgėmis apaugusį tėvo kapą... Velniop tą tėvą, velniop jo kaulus. Barmenas atrakina duris - laukia. Meldžiasi Dievui, kad kažkas užeitų. Tegul užeina, prašau, tegul užeina. Barmeno laikrodis nebeveikia jau nuo 2008, bet vis dar prakaituoja ant suglebusio riešo - iš visų jėgų bando pajudėt plonytės rodyklės, bet laikas nesikeičia. Stovi laikas, stovi barmenas balkone. 5 aukšto jam per daug. Jis tik barmenas ir jis nenori žiūrėt iš viršaus, nes dabar nori, kad kažkas žiūrėtų į jį. Su gimtadieniu man.
6 dalis
Liūdna pranešti visiems istorijos gerbėjams (man), bet daugiau dalių nebus. Barmeno lemtis tragiška, todėl dabar neatitinka pavadinimo „anekdotas“. Prieš rašydama nesusimąsčiau, o dabar supratau, kad visus jus šį laiką apgaudinėjau. Bet kaip sakoma, jei dievas uždaro duris, tai atidarys butelį vyno ir jus kartu tol gersit, kol ponas pasaulio sutverėjas pamirš, kad geria savo sūnaus kraują. Vynas skanu... mmmhmm.
