Vakar saulėlydis buvo oho koks, o
štai dabar dar geresnis,
debesys rausvi lyg lūpos, pripumpuotos botokso,
ilgiau žiūrėsi ir visam laikui neužsimerkt grės, nes
grožis anksčiau ar vėliau, dažniau anksčiau,
priklausomybėn įvaro.
Atsargiai žvilgsnį susilanksčiau,
šiek tiek peizažo rolėj aksesuaro..,
tada ilgam užsimerkiu ir turiu visą saulėlydį,
su įžanga ir pasinėrimo ratilais,
atspalvių tamsi veislė, uoslė laidi
aromatams linijų kartu su klausa iš arti leis
pajausti mažąjį dienos gedulą. Kai
paradais praeis periodai,
po to cirkais mažesni laikai,
po to akimirka nekantri juodai,
po to karnavalais kvantai,
po to nežinia kas,
po to tiesa kreiva, antai
posūkiai apie kažką joje šnekas.