sakai

laukėjimas nuleipusioj popietėj
kur kvapas vien saldžios medienos
tyliu ir saugau laiką už stiklo žengiantį

mes tiltai užsegę upėms nugaras
vienas kito šikšnosparniais patiltėse mainomės
vienas kito tylą suprantam

jei ašmenys mieloji tavo balsas
savo lūpomis
mano lūpoms
leisk neleidžiamą

krekėsiu krešuliu
krekštkrekštkrekštkrekšt

parnešdamas tau šukėmis karūną