Eilėraštis

Saulėlydis  kaip kraujas. Ir atleiskit už
palyginimą, vargšę klišę,
kas nors išgirdęs net įtūš,
o debesys vis vien putos įplyšę.

Kol vakaras tamsėjančiu tvarsčiu
plūdimą sustabdys. Raudonis 
į juodį susigers maistu sočiu 
lyg skausmas dusuliu raudoj, nes

neryškūs bus nei medžiai nei stulpai,       
lyg balso obeliskai visiškoj tyloj, šie
dantyti kuorai džiaugsis, kad tarp jų tilpai,       
kartu sustingsite prieš vėją atsilošę.                 

Naktis nebus vieta, kur troškuliai       
apie sausras patirtimi dalinas –       
Kam įdomu tai...  šviesai iškiliai
virš horizonto tariant: plius virš minus.