***

Eiti ar bėgti manai,
vis vien pavyks,
ką mąstai,
geriau pranykti

Sakei, vėjai ūžia
stipriai, bet ar matei,
langai atsiveria
tau neišsižiojus

Pūsk stipriau, gaivumo dėlei,
Per vidurį gyvenimo
kelionės šliauši
nežinios takais, į naktį...

Aklas, mėlyname lietuje,
ir nematys kalnai
naivumo pėdsakų, švelnių
nakvynės patalų nelies

Uždusi, bet
jėgų tau nepritrūks,
Nukrisi ir vėl kelsiesi,
kaip kadaise

Žolė šalta, rasota,
Žiogų orkestras, atkakliai
dresuotas, melodiją užgros, seniai
girdėtą, o tu būsi jau...




Ar būsi?