Vieno sakinio eilėraštis

Tyloj bei
aplink ją ištįsusį laiką, be to dar ir klampų,               
matau judant orą, palikusį lempų
cilindrus ir kolbas, akims jau tai lobiai,
o klausai norėtųs
išgirsti šešėlių žemai kabaretus,
tyloj pasitaiso sijoną vaizduotė,                           
prasideda šokiai sveiki dar, o baigias žaizdoti,
ir plūsta regėjimai tol, kol užplūsta
migla – mokykla palietimų su krūviais,
užmigdant vaizduotėje lustą po lusto,
užpustant vaizduotėje judesio būstą
ir laikas išsenka, ką tik dar pasruvęs,
šešėliai uždūsta.