Pusiau etiudas

Mintys lipdė
norėjimo stabdį.
Joms pavyko. Ir net per gerai. Nes parklupdė.
O bandyta tebuvo palėtinti greitį.
Bet, kadangi per staigiai, sukėlė tai griūtį.
Ir kritimai uolų ėmė groti 
slėnių, skardžių, bedugnių, duobių kontrabosais,
na žemyn vis.., žemyn aidas tęsiasi bisais
nuo tada ligi šiol, aidas basas
tartum baimėj, bet, laimei,
veikia stabdžiai, nors pasekmės – dūmai,
tirštesni būtų – tiktų slėpt dėmei,
skaidresni – apsinuoginti damai,
miegas ruošiasi pinigus mugėj
leisti magijai – muzikai lėto veikimo lyg daigui
sapnuose, priešingybėje speigui,
mintys vairą suminkė – kam vairas,
kada kelias – kalnų ir aplinkui vien oras,
jokių posūkių, kompasas tyras,
tada mintys atėjo į kaklą,
į jo odą tos moters per meilę, saugyklą
šilumos aromato: suprato kaip dėklą.
Ir įslydo į geismo prisodrintą peklą.