Saulėlydis

Vakaro šviesa nuo karščio ir debesų klampi. Lankei
kokteilių barą, kaimyną su negalia, parkelį, skverą šalia.
Sensta suoliukai. Nemiga negresia apylinkei.
Sapnai susitaria planų kalba nerišlia,

rikiuojasi vizitams į sąmones.
Kartais į šiek tiek liguistas, taigi neseklias.
Įsivaizduoju kokį nors pasakojimą. Pernelyg išsamų. Nes
kažko tik nepaminėk ir užsisklęs

pabaigų, siurrealistinių be abejo, durys
maksimalaus pulso dažnio fone.
Po to širdys keletą valandų tuščiavidurės.
Padeda džiovintų prisiminimų vonia.

Kalendoriuje pasitinki naują parą. Ko
neaplankei vakar? Ką
pamirši šiandien? Ar pakaks parako?
Ar iš tikrųjų svarbi... na kaip ji? O taip, tvarka.