Eilėraštis

Smulkmenų kaleidoskopo detalių dėlionė
kartais atrodo... mistiškai. Kuriu
ateities valandą su kažkuo panašiu į alio. Nė
viena akimirka toliau. Tik iš kai kurių

sekundžių – nenumaldoma jų aistra
aplenkti priklausančias kitkam, tam kas už,
ir nebūsiančias šalimais, tėra
išimtys, kurios tiesiog suduš.

Suduš ir  vyks eilinis kartas to, kas
dabar dar neturi net pavardės,
kieno balsas tuštokas,
intonacija – x Diez,

matau gerai tai,
nepasakosiu, nes niekas nepatikės. Nes
ryškiai, aiškiai, ne per greitai
išsiskleidžia ir ima žydėti dviejų tylų dėsnis.