Šamanas turkiškai susidėjo kojas
ir dugną užpildė fleita.
po tūkstančio metų,
kai skaitys, tikriausia galvos,
kad pas mus taip ir buvo,
visi drakano, vienaragiai ir
mes uždegam smilkalus,
paklojame popierių ir virsim
kavos
kavos
tavos
prašau
įberk tu tu ir tu
po saują sutrinsim
į katilą šį.
Akimirkai realybė blyksteli tikrovėj
kaip ta šiaurės pašvaistė šiąnakt, matėt?
aš? be abejo. Buvau ten kur
Šamanas dugną ir skliautą fleita užliejo
kėlėme kavą. Sunkus kvapas ir nė lašo vandens
šį kart garantuotai galėjau pasakyti:
Kriaušė tai penki
Bananas trys.
Jis pirštą palaižo ir nė lašo
vandens, per visą dykumą. O ten
bernelis jau paukščiais paukščius ir
gyvūnus visus kito pasaulio
to kito kur kitas net Tam kitam,
iš kur mes išeit kaip nerandam
iš kur tie šašlykai?
Nuožmus žvėris,
kai Niekas nemiega
mano sapne klausė:
-bijai?
perkasiu tavo laiką
-Bijau?
Visos šios mintys susitiko kapinėse
net todėl, kad pririštum šunis,
kad iš toli nužvelgt lapę
pamiršt, negalima.
Čia buvo likę tik pora dūmų
ir ryt - ryt bus diena
rytoj mes dirbsime, it gyvenimas
niekada neturėtų galo
Rytoj mes svajosim
it dar niekad nebuvo dabar
norėčiau užverst viską čia vien todėl
jog nežinau kur tai veda
bet tai taip nesvarbu
ir kruta paveikslas susuktas ir
atremtas į sieną,
kraujas sustoja tekėjas,
per sulenktus kelius
turi dar ugnies?
kartais tai primena žmogų,
kad hmn. nežinia kodėl čia yra jis
vienas du - kitoj pusėj
sėdi tu, sėdžiu aš
ir tas balsas -
kurio diktuoji žodžius
vienas - du.
į ir iš
tu
tu
tapti norėčiau, kad
aš
tikiuos užsimerkus
sapnuosiu tai ką senis
grįžęs iš jūros
apie krantus Afrikos
ir. ir kaip retai stiklu
tampa marios
tiki stebūklais?
taip ne. netaip.
vienas du.
010504242023