Dangaus mėlynėje regiu
Stebuklingų rūmų fasadą.
Ne – ne tai ne tikri rūmai,
Jie pastatyti iš debesio.
Angelo sparnas - per visą dangų
Nušluosto ašaras verkiančių.
Tas Angelas taip pat iš debesio.
Noriu, kad mane jis pakeltų.
Neskaičiavau aš metų,
Tą kas metai darė gegutė.
<>
Kai už paskutinę monetą
Turguje nusipirksiu Mirtį;
Prašau mane sudeginti,
Noriu su dūmais į dangų kilti...