Karo meto dienoraštis. Twistininimas

Ruskigalių sukelto karo atgarsiai Anykščiuose - prieš Rytų Velykas
ne cerkvėje prie Anykštos
bet viename iš muziejų renkasi pabėgėliai tikintieji o gal ritualinių paslaugų vergai

teisti nenoriu spėlioti visada galiu
pernelyg užsižaist nesiruošiu
būtų ne visai gerai

Dievas kuriam aš meldžiausi
ridena ne kiaušinius 
jis lindi tankmėse eina slėniais

ir jeigu jau įsigeidžia ridenti ką
tada per gelstančius lapus ridena jis obuolius sultingus ir kvapnius
lyg Kecalkoatlis galvas rudens  saulės spinduliuos Meksikos šventyklose
lyg likimus nuo šito miesto kalvų pakalnių pakriaučių ir šlaitų

šitaip čia vyną pagamina

ir jei vaikystės knygos neslinktų pro mane iš šito miesto
nesidarytų svaigulingai silpna
ir vaizdiniai tie musėmis spiesdamies greta
neimtų pavieniui ropinėt
kol galiausiai pakilę neišskristų
skaitant nutriušusį Koperfildą ar už jį lengvesnį Oliverį Tvistą
prie lango pro kurį pažvelgęs
užu mokyklos viršum viršūnių spygliuočių miško
iškilusį matyt galėjau Laimės žiburį
ir paslaptingai lietaus lašuose tviskant

nemeluosiu truputį perlenkiau
medžių viršūnėse pasislėpė diena
žiburys tas kur lyg sargybos bokštas kyšo
jo kiek galios turiu prisimint
niekas niekada nėra regėjęs žibant!