Etiudas
Įsivyraujant performansams, jiems neišvengiamai
susikeičiant vietomis vis ilgesniam laikui
su tuo, kas nėra performansais,
niekada jais nebuvo, nebus ir net nežino kas tai yra,
susikeičiant su tuo, kas performansams atvirkščia,
susikeičiant su tuo, kas visiems-visada-lygiai taip pat
ir performansams tampant nenutrūkstamu,
pabaigos neturinčiu kulminacijos plokščiakalniu,
banalios buities intarpų atkarpėlė,
šiandien vis dar vadinama eiline diena,
tampa naujuoju P.