Saugokimės

Slėnyje garsiai šaukė melagis,
Trimitavo supintas tiesas,
Kad skaidrus jis, nes tuščios kišenės,
Kad gerovė jis esą kaimynų namams.

Žmonės plušę laukuos negirdėjo,
Fabrikuos dirbę žmonės nenorėjo žiūrėt –
Kasdienybę šnekose minėjo –
Viltį – dar gražesnį rytojų turės.

Kur lygu – pasilipo melagis;
Jis išėjo į aikštes plačias
Ir per ruporą garsiai žadėjo,
Kad pažinęs dausas jau kitas...

Gali gėrį bendrą – didžiulį
Jau rytoj atridenti žmonėms,
Paskaičiavo ir visraktį turi –
Kiek kam reikia iš veido matąs... –

Žmonės džiaugėsi vėjo turbinom,
Džiaugės tiltais, kur jungė krantus –
Į kermošių suėję, kaimynai
Raikė duona... vaišino draugus...

Džiaugės vienas kitam ką nudirbęs –
Kad bendraut netrukdytų rate,
Jie tribūną aukščiau pakylėjo:
Te triukšmauja olimpo kalne - - -

Ir anas atsiraitė rankoves/..
Gurklį papūtė paukščiu raibu,
Užgiedojo – dalinsiu geroves,
Prie aruodų kad priėjau pilnų...

Šitas Pranui, tas Petrui – Danieliui...  –
Ne, geriau tegul liks pas mane...
Už dalybas visiems juk birėjo –
Kiek plušėjau, kol manim patikėjo
Tarkim – čia, tiktais visko pradžia...

Šitas Petrui, tas Pranui – Danieliui...
Tiek turtų/.. pavargau... kam dalint?..
Kalną tokį mokykloj perskirstyt nemokė –
Po rinkimų visi šneka tik bendratim...

Niekas nieko už nieką visai neatsako –
Kad nesisuką ratas – kalta bus tauta...
Suvokimo jai trūksta biškiūką,
Kaip patikti valdžioms visada... –

Neišmokusi sparčiai judėti
Ir strategiškai imtis darbų –
Technologijas jai vakariečių
Patikėti per daug nesaugu... –

Šitas Pranui, tas Petrui... – kam Pranui?
Jei nesugeba žmoniškai dirbt...
Go out, go out, go out... – nori krauk čemodaną –
Ten net luošius jie gali priimt... –

Slėnyje garsiai šaukęs melagis,
Kur lygu – per garsiakalbį net,
Giminaičiais Olimpą aptvėrė
Ir dar tais kurie moka įlįst...

Lyg užmiršo, ką slėnyj kalbėjo –
Ką žadėjo ant aikščių lygių,
Kermošautojus mokestėliais apdėjo
Ir praskolino nuotaikas jų.