Būk mūsų jaunystės nemiegantis sargas,
Žibinte ištuštėjusio plento.
Šviesos mirksnis auksinis pakartas
Ant surūdijusio stulpo išlenkto.
Kai pasiilgsime kiemo aikštelių cemento
Ir vėl grįžt sumanysim išvargę,
Nuvesk mus lig to ištuštėjusio plento,
Žibinte, jaunystės ir vieškelių sarge.