Toks slegiantis
Kaip niekad
Buvo virš galvos dangus.
Po juo suklupusios trobos
Ties vagų išrašytais arimais,
Kurių raštą lyg slėpdamas plovė lietus.
Mediniai koplytstulpiai it pavargę kareiviai
Į šoną pasviro, palinko liūdnai.
Ir mes tolome…
Vieškeliai, kalvos, keliai…
Dundėjome nežinios kraštan.
Ir akmeniui, kuris kieme gulėjo
Pavydėjau labiau nei bet kam.
Tolome…