Jauna moteris, kurios varde tyvuliuoja rugiai,
o akyse pasaulis, atstovaujantis erdvei brangiai,
kurios balse muzika nuo a iki q atostogauja,
kurios lūpų kampučiuose susitiksite, o dangau, ją, gaują
stilingiausių šypsenų,
tokių nepilnamečių iš ką tik, taip pat ir šiaip senų,
dviprasmiškų ir tri-prasmiškų, jei ne ketur-,
šios tiems, kurie iš antrojo rato, t. y. iš kitur,
o pastabos apie viską ir kai ką –
iš snaiperių repertuaro, kai taika
rūpi ne be pertraukų, o kova
turi būti su putele – kaip kava,
aplink ją laukas šilumos energijos,
pereinančios į oho, tai argi jos
turėtų būti mažiau?, o ne,
jos turėtų būti sūkurinė prosecco vonia,
gal net ne vienvietė, taigi, baseinas,
kuriame į žvaigždes įsiklausai, nes
jaunai moteriai, kurios varde tyvuliuoja rugiai,
žvaigždės plevena lyg dainuojantys drugiai.