o kiek balsių tavo kalboj (juodaraštis)

Skausmas nutraukia ritmą,
Atima žadą, atbukina skonį, jausmą, kvapą
Skausmas išlaisvina sekundės trukmės amžinybei
Kurioj paskendęs vėl bandai užčiuopti protą

Skausmas nutraukia ritmą
Žengdamas gatve bandai apsimesti, kad rūpi
Kokiu greičiu važiuoja mašinos, kiek žmonių žengia kartu
Atsidūręs minios apsupty bandai atrasti veidą,
Kuriame galėtum bandyti atrasti namus

Skausmas nutraukia ritmą
Vidurdienį atslenka sąmonė, pamiršusi primityvų egzistavimo principą
Lėtai ir nevalingai judantys pirštai ima ir sustoja
Įkvėpimai darosi retesni, aplinka tamsesnė, sekundei nebeegzistuoji

Skausmas nutraukia ritmą
Pamažu ima grįžti prigimtinė empirika;
Gatvėje vairuotojas pypteli pasiskubinti, priversdamas šyptelt
Mintis nuveja valingai dedamas žingsnis
Pirštai po puodelio kavos atsistato į vietą, vėl vykdoma ATP sintezė
Pravėrus langą oro gūsis pripildo pavargusius plaučius, ir vėlei tęsiama kelionę venomis;

Po visą kūną, skausmas nutraukia ritmą, bet melodija niekada nemiršta.

Ritmas yra statistika, skaičius, linija, taškas
Melodija tiesė, ryto saulė, vandens čiurlenimas, paukščių priešmirtinė malda