Rašyk
Eilės (79039)
Fantastika (2328)
Esė (1595)
Proza (11062)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (378)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Užvėriau Atėnės darželio vartelius. Mindžiau šlapią sniego košę Saulės gatvėje. Galvoje kirbėjo mintis, kad šiandien jau gal ir nusipelniau saldainio - mažo kasdienio malomumo. Pastarąsias penkias dienas negėriau kavos. Kelios minutės vidinio teisuolio ir laisvamanio dialogo atvedė į mintį apie decaf kavą. Tobulas kompromisas.

Trūktelėjau už sunkių “Tech Café” durų rankenos. Praskleidžiau sunkias tamsiai mėlyno velveto užuolaidas. Ausis užplūdo grėsminga muzika. Lynch’o filmo verta scena, pamaniau. Per kelias sekundes garsas transformavosi į ryto foninę kavinės muziką. Už baro iš virtuvės įžengė besišypsanti mergina. Mąsčiau, ar labiau miela ar graži.

- Labas rytas.
- Labas rytas. O jūs turite kavos be kofeino? - žodžiai beriasi iš įsitempusios krūtinės.
- Žinoma turim.
- Puiku! Norėčiau juodos.
- Juodos? Išsinešti?
- Taip, juodos. Išsinešti. O kaip jūs tą kofeiną ištraukiate? - smalsumas ima viršų prieš santūrumą.
- Iš tiesų kofeinas tirpsta vandenyje, tai kofeinas pašalinamas tiesiog mirkant kavos pupeles vandenyje. Tik tokia kava praranda kažkiek skoninių savybių, tampa tokia - vandeningesnė. Dabar turime įdomų variantą - brazilišką kavą, kur kofeinas šalinamas sugar cane pagalba. Taip lieka daugiau skonio.
- Mielai pamėginčiau, - galvoje vis dar sukasi cukranendrių technologija, kurios gerai nesupratau.

Sumokėjau ir barista nukeliavo prie kavos aparato, o aš likau bukai stebėti raudonų plytų pilkomis siūlėmis sienos.

- Jau penkias dienas negeriu kavos, - pagaunu save besipuikuojant, - Taip pasiilgau kavos skonio.
- Su draugais kartais darome aklus ragavimo testus. Padarau espreso iš pupelių su kofeinu ir be kofeino. Ne visi atskiria, kur kokia kava, - šypsosi mergina iš už kavos aparato.

Kinkavau galva ir šypsojausi, mano akių vietose teliko siauri plyšeliai.

- Galva jau išsiskaudėjo, - varau toliau.

Tyla.

- Taip, tai aš darau taip: nedarbo dienomis iš viso negeriu kavos. Taip organizmas pripranta kartais negauti kofeino ir nebūna kofeino pagirių.
- Hm, o aš gerdavau po tris puodus gerai užplikytos kavos per dieną, - meluoju - tiek daug kavos nebegeriu jau kokius keturis mėnesius.
- Iš tiesų, kava gali sukelti priklausomybę, - šypteli ir padeda mano kavą ant baro.
- Gali, - stebiu kavos paviršiuje susidariusią kreminę putą kartono puoduke.

Patenkintas paėmiau savo kavą, padėkojau, palinkėjau gražios dienos, ir nėriau pro užuolaidas atgal į vasario pirmososios lauką.
Paragavau kavos. Dieve, puiki kava, aklam teste niekaip neatskirčiau, kad šičia nėra kofeino. Decaf era prasidėjo. Išsitraukiau Notes programėlę ir užsirašiau “Non alko, alkohol free ir dekaf laikas”. Traukiau kavą mažais gurkšneliais, negalėjau nustoti šypsotis.

Kėblinau namo ir dairiausi. Jauniaus gatve leidausi link Neries, kai pastebėjau moterį sudilusiu dešiniojo kelio sąnariu - moteris šleivojo. Dėvėjo polietileno pirštines ir kniausėsi konteineryje. Išsitraukė plastiko kibirėlį ir bruko į radinių maišelį. Nušlitinėjo iki mėlyno plieninio konteinerio su ilgu plyšiu atliekoms mesti - pro jį kyštelėjo galvą vidun. Kartą šiai moteriai esu davęs du maišus taros. Nubėgau garažan, pasičiupau pora popierinių maišų, prigrūstų daugiausiai non alko ir alkohol free alaus butelių. Įdaviau jai maišus į rankas ir palikau stovėti gatvėje. Padariau gerą darbą. Vidinėje striukės kišenėje dabar nešiausi dvidešimt eurų. Gal prieiti ir įteikti? Bet kaip gi taip tiesmukai? Dar pažeminsiu žmogų. Keliavau sau.

Petro Vileišio gatvėje prasilenkiau su dama ir jos palaidu rudu mišrūnu. Kas? Nekas. Šuo buvo palaidas, o dama sunėrusi rankas už nugaros, nešė apdumblijusį degtinės butelį, žiūrėjo man tiesiai į akis ir šypsojosi. Prie daugiabučio namo sienos pastebėjau vyruką su Karolio spanieliu. Staiga grįžo vakar dienos epizodas, kai beldžiausi ne į to buto duris vėlų vakarą. Mūsų žvilgsniai susidūrė.

- Aj taip, čia aš - vakar sumaišęs butus beldžiausi į jūsų duris. Labai atsiprašau! - plačiai nusišypsau.
- Aj jau miegojau..
- Dar kartą labai atsiprašau! - palieku vaikiną su šunim už namo sienos ir trūkteliu jau praaušusios kavos be kofeino.
2023-02-01 10:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 18:43
karantinas
Tikrai ne nuo pakuočių fyrinai, an jų daugiau literatūros.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 16:51
Daydreaming
Galbūt esate teisus / teisi. Anglicizmus karosinau nuo pakuočių. Realizmui aštrinti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 16:46
Tuba Mirum
Ne mano reikalas, bet jeigu Autorė prakalbo...

Tai, kad Jūs "neturite gero lietuviško atitikmens" tik patvirtina mano anksčiau išsakytus teiginius. Nes yra absoliučiai juokinga, kai žmogus griebiasi vienos iš skurdesnių kalbų (čia aš apie anglų žargoninę puskalbę), norėdamas "praturtinti" lietuvių kalbą :)

"Kalba - tai mąstymo būdas". Bene senelis Greimas tą bus sakęs?.. Mokančiam skaityti, tekstas labai daug ką pasako apie Autorių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 16:26
Daydreaming
Į mintį atvestas, joje ir liki free, o mielas kaimo japi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 16:13
Kaimo japis
Pavadinimo perskaitymas 'atvedė į mintį' - tai ne angliškas pavadinimas, negaliu dešifruot koks. Pirmos pastraipos paskaitymas
atvedė į mintį, kad tai
literature free produktas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 13:19
Daydreaming
Ne, angliškus žodžius naudoju ten, kur neturiu gero lietuviško atitikmens. Lietuvių kalbą myliu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 12:59
Tuba Mirum
Antroje eilutėje turi būti "kultūros renginių" :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-01 12:57
Tuba Mirum
Pastebiu įsivyraujant angliškų pavadinimų maniją. Prasidėjusi nuo viešųjų iškabų ir įmonių vardų šita banga jau atsirito iki kultūrinos renginių pavadinimų ir net literatūros... Kur bus pabaiga? Spėju, kad anglų kalbos greitai sulauks ir antkapiai. Tai, matyt, ir bus paskutinis mūsų pabaigą simbolizuojantis taškas.

P.S. Tiek to, nepavadinsiu šito "reiškinio" jokiu epitetu (nors vertėtų!). Bet tyliai pro šalį irgi nepraeisiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą