Siauras takelis vedė link klausyklos.
Kelio gale mažas staliukas ir peleninė:
Čia palaižyk pirštą ir palik visus ginklus.
Šone bedugnė ir vandenynas
siuntimą gavus ateiti
kai nematys Niekas
šito negerk,
juo rankas plauti reikia,
užeik sutikęs laiką
Ant alchemikų kėdės prisėdęs
lenkiuosi prieš Tave
visagale širma
šviesa,
lai duoda žinią
lenkiuosi prieš tave
Gyvate Gyvate,
sūnus grįžo namo.
Negrįžo,
jis kažkur kely,
vingiuoja kur Niekas
nemato,
nežino,
Okeaną, kuo semia,
kada Akį šeria.
nė žodžio,
grąžo popierius
tuše paukštį
kaip nematytą gyvūną
iš sodo sparnais
kojom atspindyje mūsų pirštai
Kodėl? Prisimint leidžia
kartą per pilnatį
būna sudėtinga užmigt.
172201312023